kulturos-naktisArtboard 1

KILÌMAS

Renginio laikas: 20:00-02:00

Animuota grafinė projekcija / instaliacija, kuriama ant dešiniąjame Neries krante stovinčių buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų priekinio fasado.

Pastatas pasirinktas dėl keleto svarbių priežasčių:

istorinės vietos kurioje stovi;
unikalios bei pasaulyje pripažintos architektūros;
laikmečio, kai kilimas ant sienos toli gražu nekalbėjo apie rafinuotą Rytų kultūros paveldą, o proletariato brukamas gyvenimo būdas slopino savarankiškumą, veiklumą, iniciatyvumą, atsakomybės jausmą ir daug panašių bruožų kurie šiandien yra itin svarbūs gyvenant laisvoje demokratinėje visuomenėje.

Instaliacija apjungia:

skirtingus istorinius momentus;
socialinę klasifikaciją;
stereotipizuotą politinę santvarką, jos padarinius ištisoms kartoms bei šiuolaikinį požiūrį į visuomenės augimą;
žmogišką supratingumą;
socialinę lygybę;
kultūrinį ir religinį paveldą su esama aplinka.

ISTORINIS KONTEKSTAS IR ŠIANDIENA. Brutalizmo perlu tituluojamas buvęs sostinės simbolis miestui svarbus ne tik dėl savo unikalios vantinės stogo konstrukcijos, bet, visų pirma, – dėl teritorijos kurioje stovi.

1592 – 1593 m. čia buvo įkurtos senosios Vilniaus žydų kapinės, dar žinomos kaip Piramonto. Kapinės buvo uždarytos 1830 m., po to dalis kapinių buvo sunaikinta, dalis išliko iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Sovietams okupavus Lietuvą, TSRS vykdomasis komitetas 1948 m. nusprendė uždaryti Senąsias žydų kapines. Neatsižvelgiant į teritorijos svarbą žydų bendruomenei, dauguma jose esančių palaidojimų sunaikinti įrenginėjant baseiną, o 1961 m., statant Sporto rūmus, sunaikinti beveik visi iki tol dar likę palaidojimai.

Tarp kapinėse palaidotų Vilniaus žydų bendruomenės šviesuolių, kurių dėka Vilnius šimtmečius buvo lietuviškąja Jeruzale, buvo ir garsusis filosofas, talmudistas Elijas ben Saliamonas Zalmanas, paskelbtasis Vilniaus Gaonu, 300-osios gimimo metinės minimos šiemet.

Vilniaus Gaono ir jo šeimos palaikai prieš Piramonto kapinių sunaikinimą buvo perkelti į Užupio žydų kapines, vėliau – į Sudervės.

Taigi, brutalus ne tik architektūrinis pastato stilius, bet ir sovietinis kapinių naikinimas, kuris sutrypė šventą Piromonto kapinių atminimą, sporto ir kultūros renginiais kone tris dešimtmečius trynė jį iš miestiečių ir pasaulio bendruomenės istorinės atminties.

Šiandien, kai kapinių teritorija oficialiai pripažinta, o pastatas yra avarinės būklės, kyla daug diskusijų ir ginčų, kaip deramai pasielgti su šia vieta. Keliami klausimai, kokias sąsajas šis sovietizmo simbolis kelia šiandien, kaip taikiai išspręsti teritorijos pritaikymą miestiečiams, nepažeidžiant tautos dvasios, religinių nuostatų ir moralės normų.

Žydų tautos tikėjimo ir istorinės atminties simbolinė vieta, politinė santvarka (kilimo ant sienos konceptas) ir finale išlaukta nepriklausomybė su demokratija, tačiau – su sužalotom sielom, daugeliu atvejų iškreiptom vertybinėm nuostatom.

PROJEKCIJA. Pasitelkiant šiuolaikines technologijas, instaliacijoje bus kuriamos grafinės projekcijos, kuriose atsispindės ne tik žydų kultūros simboliai, bet ir sovietmečio interjero detalės,– ant sienos kabinamo kilimo interpretacija, kuriamuose kilimo raštuose susijungs skirtingi kultūriniai tautiškumo simboliai.

Vienu pagrindinių kūrybinio projekto įkvėpimo šaltinių tapęs kilimo simbolis Rytų kraštuose nuo seno pabrėžė prabangą ir išskirtinę jų savininko padėtį. Nuo turimų kilimų skaičiaus, raštų ir faktūrų įvairovės priklausė savininko statusas visuomenėje. Analizuojant šiuos veiksnius plačiau, šis interjero elementas verčia susimąstyti ne tik apie jo paskirtį kaip kultūrinį paveldą turinčio interjero elemento, bet kaip ir įrankio/objekto, siekiant dirbtinai sukurti aliuziją į socialinį statusą visuomenėje. Šiuo atveju Rytų kraštų simbolis suvaržytoje proletariato kultūroje tapo noro pasirodyti, ir būti tuo, kuo nesi simboliu. Sovietmečiu kilimą, ar bent jo panašų prototipą buvo sunku surasti, o suradus įpirkti. Dažnai kilimui buvo ilgai taupoma, vardan tikslo bet kokia kaina jį turėti. Grafinis elementas, „statuso“ simbolis, projekte jungiamas su sovietmečiu buvusiu sostinės simboliu, kuriame norėjo pasirodyti ne vienas atlikėjas ar šalies sportininkas. Daugumai net nežinant ir nesigilinant į istorinį, kultūrinį, paveldo kontekstą.

Šalia projekcijos, planuojama papildoma garso instaliacija, kuri bus pasiekiama nuotoliniu būdu naudojant savo išmanųjį telefoną bei ausines, taip skatinant video projekciją stebėti iš toli.

Kūrybinis ženklas #F6, projektu KILÌMAS kviečia susitaikyti su realybe, priimti praeitį, kaip žmogaus galimybių simbolį, įvertinti klaidas, išsivalyti nuo istorinės, vertybinės bei jausminės nešvaros ir įžvelgti šviesą istorinės ir kultūrinės maišaties kontekste.

APIE MUS. 2016 m. Manto Bartkaus ir Neringos Martinėnaitės įkurtas kūrybinis ženklas F6.
(#FFFFFF) – skaitmeninis baltos spalvos kodas RGB spalvų maišymo sistemoje, kurioje naudojamos trys pagrindinės žmogaus akies receptorius atitinkamos spalvos. Balta – jų rezultatas, simbolizuojantis veiksmų ir reakcijų į aplinką visumą.

Pasitelkdamas įvairias kūrybinės raiškos priemones (grafinį, mados, interjero dizainą, video meną, garsą) ženklas konceptualiai nagrinėja ir vizualizuoja natūralius bei dirbtinius ar įsivaizduojamus kultūrinius, socialinius, istorinius reiškinius, požiūrius ir vertybes.

Projekto vykdytojai: Mantas Bartkus, Neringa Martinėnaitė / #F6 concept

Meniu