2024-aisiais sukaks 100 metų, kai gimė ryškų pėdsaką ne tik teatre bet ir kine palikęs, didžiulio pripažinimo sulaukęs aktorius Donatas Banionis. Pripažintas ir įvertintas Banionio sukurtų vaidmenų skaičius bei jo įvertinimų, apdovanojimų gausa tik patvirtina – Lietuvos padangėje ilgus dešimtmečius švietė ryškaus talento žvaigždė. Už savo vaidmenis Banionis buvo apdovanotas tarptautiniame Karlovi Varų, Sofijos kino festivaliuose, pelnė valstybinę premiją Vokietijoje. Banionis – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, jam įteikta „Sidabrinė gervė“ už istorinį indėlį į kiną ir gausybė kitų apdovanojimų.
2024 metai paskelbti ir Donato Banionio metais. Jo šimtmetis yra puiki proga prisiminti svarbiausius jo vaidmenis kine, pristatyti juos jaunajai kartai. Kino istorijoje Banionio vaidmenys paliko savo žymę, sukurta per 80 vaidmenų, o Lietuvą ilgą laiką garsino „Čiurlionis, Banionis ir Sabonis“.
Retrospektyva „Kinas pagal Donatą“ pristatomi svarbiausi ir labai skirtingi Banionio vaidmenys. Kiekvienas planuojamų pristatyti filmų yra ryškus kinematografinio meno pavyzdys. Filmuose demonstruojama Juozo Miltinio vaidybos mokykla, kurios dėka Banionis ir pelnė populiarumą, žiūrovų bei kritikų simpatijas. V. Žalakevičiaus, R. Vabalo, A. Aramino, A. Žebriūno, K. Wolfo, H. Seemanno, A. Tarkovskio filmuose Donatas Banionis įtikinamai įgyvendina skirtingų režisierių sumanymus taip pademonstruodamas aktoriaus profesijos meistriškumą.
Per šimtą vaidmenų teatre, per aštuoniasdešimt kine, pora šimtų persikūnijimų į skirtingiausius herojus ir ištisa kultūros epocha. Banionis – gyva gija, siejusi mus, XXI amžiaus pradžios gyventojus, su Juozo Miltinio teatro legenda, lietuvių kino aukso amžiumi, mūsų aktorių proveržiu į ekranus. Antplūdžiai teatro spektakliuose, kuriose vaidino D. Banionis – ne buitinėse komedijose, kurios beveik visada užtikrina minios simpatijas, o sudėtingiausiose Augusto Strindbergo, Arthuro Millerio, Friedricho Durrenmatto, Henriko Ibseno dramose, kino herojai, pavertę aktorių atpažįstamu net gūdžiausio provincijos miestelio gatvėje, šimtai gerbėjų laiškų – dar ne elektroninių, o rašytų ranka, ko gero, pirmasis lietuvio žingsnis Kanų kino festivalio raudonuoju kilimu, vakarėliai su Monica Vitti ar pokalbiai su Federico Fellini. Tokių faktų Banionio biografijoje daug.
Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ Vaitkus – į žiaurią istorijos mėsmalę patekusio paprasto lietuvio vaidmuo – tapo Banionio bilietu į didįjį ekraną, jo, kaip aktoriaus, vizitine kortele, neišdildomu mūsų kino ir netgi tam tikra prasme istorijos personažu. Savo mokytojo Miltinio pamokas gerai išmokęs aktorius įsisąmonino: gyvenime, kaip ir mene, ieškoti ne to, kas nauja, o to, kas tikra. Svarbiausia – žinia, kurią savo vaidmenimis ir gyvensena siunti žiūrovams, gerbėjams, visiems žmonėms.
PROJEKTO VYKDYTOJAS: Lietuvos literatūros ir meno archyvas