Iš pašalies į pakraštį 4“- tai ketvirtoji jungtinė profesionalių tapytojų Andriaus Kviliūno, Mindaugo Semėno, Jūratės Čaplikienės, Gedimino Zokaičio ir Mindaugo Pauliuko tapybos paskutinių metų apžvalga. Parodos autoriai daugelį reiškinių, įvykių bando pažvelgti visai kitu kampu, viską pamatyti iš autentiškos perspektyvos.
Andrius Kviliūnas daugiausiai tapo figūrines kompozicijas, dažnai apnuogindamas figūras. Figūros jo darbuose dažnai virsta lėlėmis ar marionetėmis, klasikinė lietuviškoji tapyba atskiedžiama pokštu ar anekdotu. Mindaugas Semėnas savo esme yra jautrus peizažistas. Net jo nutapytos mažos figūrėlės pranyksta pilko peizažo fone. Kai kuriose kompozicijose jaučiamas ironizavimas, sąmoningai naudojamas figūrų fragmentavimas, fragmentiško dabartinio gyvenimo balansavimas tarp kultūros ir popkultūros.
Jūratė Čaplikienė yra primityvistė. Primityvizmas – tai pirmapradė nuojauta, sukoncentruotai atskleidžianti gamtos ir žmonių esmę. Jūratės tapyba yra tradicinės lietuviškosios ir pirmykščio žmogaus uolų, katakombų piešinių mišinys, amžini ženklai dabarčiai ir ateičiai. Ji tapo įveikdama pirmapradžių demoniškų jėgų pasipriešinimą ir tokiu būdu kūryba virsta baltosios magijos aktu kuris atskleidžia trapią būties esmę.
Gedimino Zokaičio tapyboje siejami siurrealistiniai ir transformuoti, keisti groteskiniai vaizdiniai, kurie kilę iš sunkios pastarųjų metų dvasinės patirties. Tapyboje dažnai sutinkamos figūrinės, portretinės, abstrakčios ir peizažo žanro kompozicijos. Gediminui Zokaičiui kūryba yra kaip laidas su išoriniu pasauliu ar kaip užuovėja nuo jo. Dažnas šviesoforo motyvas. Šviesoforas – kaip ženklas, galintis klaidinti arba rodantis pagrindinę kryptį sunkiam gyvenimo kelyje.
Mindaugo Pauliuko kūryboje vyraujančios temos apima moralės, religijos, socialinės inžinerijos aspektus. Save laiko tradicinės lietuviškos ekspresionizmo mokyklos atstovu, nors domisi ir klasikine tapyba.
Autorių tapyba skirtinga nors galima rasti ir bendrybių. Parodos autorių darbuose atsispindi ekspresionistinė tapybos mokykla, platūs potėpiai, spalvinių dėmių visuma, bet didžiausia juos vienijanti bendratis yra buvimas, mokėjimas neiškristi iš bendros visumos.
DAUGIAU INFORMACIJOS:
lrmuitine.lt/web/guest/apiemus/muziejus
PROJEKTO VYKDYTOJAS: Muitinės muziejus