prokr-u-stinacijos
Brutali Prokrusto mito metafora, kurioje keliautojas prievarta „pritaikomas“ prie lovos matmenų, sufleruoja absurdišką siekį kūrybinę energiją įkalinti rėmuose. Šiai prievartai priešpriešinama prokrastinacija kaip pasyvumas, nuolatinis vilkinimas ir vengimas „įsirėminti“. Šios dvi būsenos tampa atspirties taškais apmąstant šiuolaikinio meno ribas.
Parodoje du menininkai ieško atsakymų į chrestomatinius meno lauko keliamus klausimus: kas yra meno kūrinys? kur yra meno ribos? ar kūriniui būtinas fizinis kūnas? kas padaro meno kūrinį paveikų? ar gali citavimas tapti nauju kūriniu? ar kūrinio korekcijos veiksmas tampa meniniu gestu?
DAUGIAU INFORMACIJOS: https://www.vda.lt/galerija-artifex
PROJEKTO VYKDYTOJAS: VDA galerija ARTIFEX