Pradžioje buvo metalas ir to metalo buvo pernelyg daug, kad atsiskaitymai būtų patogūs. Apie XI amžių Kinijoje atsirado pirmieji popieriniai pinigai. Kiniją aplankę europiečiai tik dalinai naudojosi šiuo išradimu: Europoje vyravo rašytiniai privačių įmonių pasižadėjimai išmokėti nurodytą sumą. 1661 metais Švedijoje pasirodė pirmieji Europos popieriniai pinigai. Pirmieji Lenkijos ir Lietuvos popieriniai pinigai išleisti 1794 m., Tado Kosciučkos sukilimo metu. XIX a. popieriniai pinigai išplito, tapdami patogia atsiskaitymo priemone.
Su patogumu atėjo ir bėdos. Pirmoji buvo infliacija. Trūkstant popieriaus, buvo perspausdinami seni banknotai arba leidžiami į apyvartą vienpusiai. XX amžiaus infliacijos rekordininkai – Vengrijos 1946 m. 100 kvintilijonų (1020) pengo banknotas ir Zimbabvės 100 trilijonų (1014) Zimbabvės dolerių banknotas. Konfliktų metu popierinius pinigus leido konfliktuojančios pusės. Pinigai naudoti okupacijoms finansuoti, propagandai skleisti, priešo ekonomikai smukdyti. Esant sunkiai ekonominiai padėčiai leisti regioniniai pinigai ir pinigų surogatai. Tad ne vien tik auksas valdo mus – nori pasakyti šios parodos rengėjai. Tai sėkmingai daro ir popieriniai pinigai. Dabar jie nebėra pažadas sumokėti nurodytą aukso kiekį: popierinių pinigų auksas – jų teikiamas pažinimo džiaugsmas.
REIKALINGA REGISTRACIJA: rkrs@lnb.lt
Dalyvių skaičius – 12 asmenų vienoje ekskursijoje.
PROJEKTO VYKDYTOJAS: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyrius